- sumatumas
- sumatùmas dkt. Kal̃bame ne apiẽ pragmãtišką sumatùmą, o ti̇̀k apiẽ pri̇̀ncipus.
.
.
sumatumas — sumatùmas sm. (2) KŽ; FT → sumatus: 1. Nesitikėjau iš jo tokio sumatùmo DŽ. Jam trūksta sumatùmo NdŽ. 2. Aš ieškojau darbo pagal savo jėgas ir tikėjau savo sumatumu ir sumanumu rš. Čia kareiviai ... ėjo parodyti savo sumatumą… … Dictionary of the Lithuanian Language